sudribti

sudribti
sudrìbti intr. 1. parvirsti, pargriūti, susmukti: Koja jam slistelėjo, ir sudrìbo Jnšk. Karvė sudrìbo vidury kelio ir kadgi beatsikeltų Dkk. Prisigėrė ir sudrìbo kaip maišas Užp. Sudrìbo boba iš išgąsčio žemėn, pritūpė kaip višta Šauk. ║ prie žemės palinkti, išgulti: Bulvienokai tokie dideli, visi sudrìbę vagose Jnšk. Dabar dobìlai da nesudribę, kai suauga, tai sudrem̃ba Ds. ║ sugriūti: Sudrìbo tas namas – senas buvo Erž. 2. sugulti (pailsėti, pamiegoti): Privargę sudrìbo visi ant žemės ir sumigo Sr. Ko jūs sudribot be vakarienės? Št. 3. sutižti, susileisti: Pasenusių, sudribusių uogų niekas neperka Šauk. ║ subliūkšti: Sudrìbo jau ir jos lašiniai (sulyso) Brs. Žmogui sumenkėjus, sudrim̃ba jam drabužiai ant kūno Sr. | Nuo didelės kaitros medžių lapai sudrìbo Skr. | Perdurta dviračio guma sudribo rš. Sudrim̃ba (aulai) OG319. 4. nusilpti, suglebti: Sudribęs žmogus R. Į senystą visi sudrim̃ba Rdm. Senis visai sudrìbo – nė į lovą neįlipa Up. Sudrìbk, kad aš nepakelčiau Št. Ligonė pagulta ligos sudribusi – neturi tvirtų raumenų kūne, kaip lepšė ištižusi plerpso J. Tas gulėjo sudribęs visu savo milžinišku kūnu V.Piet. Boba vaikšto kaip višta sudribusi An. Sudrìbęs, ir klynas padribęs J. ^ Iš pirties išėjęs sudrimbi (skaudus patyrimas moko) B. | refl. JI346. ║ sutingti: Pakol gaspadorius dirba, tai [bernas] sudribęs valkiojasi Tat. 5. apsnūsti: Nunešk į lovą paguldyt [vaiką] – sudribo miegu ir nepaeina Šn. 6. dėti minkštus kiaušinius (apie vištas): Vištos kai kada pavasarį sudrim̃ba Šmn. Kaip tiktai pavasarį atsiranda vabalų, tai vištos ir sudrem̃ba Vžns. Pilkoja višta sudrìbo, gal jau reiks pjaut Užp. \ dribti; antdribti; apdribti; atidribti; įdribti; išdribti; nudribti; padribti; pardribti; perdribti; pridribti; sudribti; uždribti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sudribti — sudri̇̀bti vksm. Ėjaũ ir sudribaũ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sudribdyti — 1. caus. sudribti 1: Jį sudrìbdo (suklupdo), o manę nesudrìbdo Lp. Čia pat aštrus trenksmas sudribdė Moniką vietoje rš. 2. caus. sudribti 3: Tuos paveikslus lietus sudribdỹs Krok. 3. caus. sudribti 4: Šiluma labai žmogų sudrìbdo Gs. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudribimas — sudribìmas sm. (2) 1. → sudribti 4: Toks sudribìmas – kojas vos pavelka Kt. Tik antmesk pantį ant nugaros, išlakstys ano visi sudribìmai Vvr. 2. → sudribti 6: Dėl sudribimo nebededa vištos Kp. dribimas; apdribimas; atsidribimas; įdribimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudribinti — sudrìbinti 1. caus. sudribti 1: Itokį didelį ir sudrìbino mažas Arm. 2. caus. sudribti 3: Valgo par reikalą tiek, jog sudribin save, širdį supykin, vidurius apsunkin brš. 3. refl. suglebti: Pjauk pjauk, vakare susidrìbinsi, tai nė tiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antdribti — antdrìbti (ž.) intr. 1. užkristi: Antdrìbo daug purvo ant sėdynės Sr. 2. refl. užvirsti: Jis antsidrìbo ant manęs J. dribti; antdribti; apdribti; atidribti; įdribti; išdribti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdribti — apdrìbti 1. intr. apkristi, apsidrėbti: Stalas apdrìbęs K. Labai išsikėlė tešla, net bliūdas apdrìbo Ml. | refl.: Karvės nešvariai užlaikomos, mėšlu apsidrìbusios Šauk. 2. intr., tr. šlapiai, smarkiai apsnigti: Apdrìbo mernu sniegu drabužiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidribti — atidrìbti intr. 1. refl. atsigulti, atvirsti, sunkiai atsisėsti: Kogi čia atsidribaĩ ant mano lovelės! Sb. Gulk lovon, ko ne vietoj atsidribaĩ! Slm. Atvažiavęs iš turgaus kaip atsidribo, tai ir tebedrybso Dkk. Pasisveikino, numetė kepurę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dribti — drìbti, drim̃ba (drem̃ba), o intr. 1. K kristi (kokiai tirštai masei): Tešla drim̃ba nuo ližės Dkš. Košė drìbo iš bliū̃do, o smetonas iš puodo J. Kumelei drim̃ba iš nosies [snargliai] – serga geležuonėm Arm. Iš piktumo jam neit seilės drim̃ba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdribti — išdrìbti intr. 1. K iškristi (kokiai tirštai masei): Išdribo košė par kraštus bliūdo J. Kad duosiu kuolu per galvą, tai ir smagenai išdribs Arm. | refl.: Kelis, t. y. purvas iš kelio, išsidrim̃ba (išsidrabsto bevažinėjant) J. 2. išgriūti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlepti — 1 išlèpti intr. 1. R, K pasidaryti lepiam, išpaikti, išvingti, išgurbti: Jūsų vaikai labai išlẽpę, vis gardėsių graibos, nevalgo ką sugavę Kp. Išlepęs kaip ubago paršelis LTR(Yl). Kits ima žentą išlepęs, kits – bėdoj būdams B. Kad anoji visa… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”